Kalvių sugebėjimo ir lakios fantazijos dėka, sukūrėme daugybę originalių kalviškų metalinių Lietuviškų tradicinių saulučių, taip pat daugybę metalinių kalvio darbo tradicinių ir modernių kryžių. Kalviški metaliniai kryžiai ir saulutės tai dalis mūsų protėvių istorijos.
Lietuviškų tradicijų įkvėpti meno kūriniai tampa ypač reikšmingi žmogui, nutolusiam nuo savo šaknų ir dažnai tampa atsiminimų simboliu. Mūsų kalvių kaldintos-rankų darbo tradicinės saulutės dažnai iškeliauja į įvairias užsienio šalis.
Senojoje lietuvių tradicijoje- saulė laikoma šviesos, ugnies simboliu ir siejasi su neišsenkančia gyvybės energija. Kryždirbystėje saulė vaizduojama, pasitelkiant augalų, geometrinių formų ornamentus, kilusius iš gamtos vaizdinių. Tad kryžius-saulutė, kartu, yra senojo lietuvių tikėjimo, garbinusio gamtą ir jos reiškinius bei krikščioniškojo pasaulio elementų dermė.
Kryžius Lietuvoje visada reiškė žymiai daugiau nei tik kančią simbolizuojantį religinį ženklą – figūrą iš dviejų statmenai susikertančių linijų. Lietuviams niekada neužteko kryžiaus iš paprasto dviejų medžio gabalų ar metalo strypų sukryžiavimo. Mums ir anksčiau, ir dabar reikia ypatingo kryžiaus puošnaus, su saulutėmis, ornamentais, turinčiais savas reikšmes, prasmes ir užuominas.
Lietuviška kryždirbystė įrašyta į UNESCO žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą, todėl Kryžių statymo paprotys atkeliavo iš gilaus mūsų protėvių tikėjimo ir pagarbos dvasiniam pasauliui.
Kryždirbystė – unikalus tautos menas, turintis ypač senas ir gilias tradicijas kurias mes tęsiame ir puoselėjame.
